pradi
 

















 
 
 
 
 Kun. Vaclovas Aliulis MIC, Dainius A. Butautas. VENTOJO KARALAIIO KAZIMIERO KELIAS (550-osioms v. Kazimiero gimimo metinms)
 
 

Kartais girdime sakant: ne ventieji puodus lipdo ir ventieji po ms em nevaikto. Netiesa. Šventieji ne i debes nukrinta. Visi jie ios ms ems takais vaikiojo, ir dabar daugyb j tebevaikto. Dievas ir Jo angelai ir dabar mato daugyb ventj ia pat, apie mus, tik mes j nepastebime. Duonkepiai, statybininkai, mokytojai, gydytojai, ligoni slaugytojos, tarnautojai, troleibus ir autobus vairuotojai..., kurie gerbia Diev, myli mones, vengia nuodmi ir savimeils, nuoirdiai ir itikimai atlieka savo profesijos darbus ir eimos pareigas... Šventumas – tai ne utopini , didi ir nereali darb atlikimas. Šventum ireikia pirmiausia tie mai kasdieniai darbeliai, pagal Dievo vali ir su meile atliekami.
Šventasis ms Tvyns globjas Kazimieras augo Krokuvoje, karaliaus dvare ir buvo aukljamas kaip valstybs veikjas. Jo tv Kazimier jau trylikamet Lietuvos didikai 1440 m. isirinko didiuoju kunigaikiu atskirai nuo Lenkijos, o septyniolikmetis buvo pakviestas tapti ir Lenkijos karaliumi, taip atnaujinant dviej valstybi personalin unij. Kai vyriausias jo snus Vladislovas uvo kare su turkais. visiems buvo aiku, kad Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostas turi tekti antrajam snui – Kazimierui. Net mginta j keturiolikmet padaryti Vengrijos karaliumi, tik ygis nepavyko. Nepaisant ios neskms, jis toliau buvo mokomas humanistini ir karini moksl, tvas j ir vieneriais metais jaunesn brol Jon Olbracht danai veiodavosi su savimi po Lenkij ir Lietuv, rodydamas, kaip reikia vietoje sprsti valstybinius reikalus.

Nuo 1481 m. jaunasis Kazimieras puikiai laik valstybs valdymo egzamin. Tvui esant Lietuvoje, jis, gyvendamas Radome, imintingai ir drausmingai vald Lenkijos karalyst. Sudrausmino lupikaujanius pareignus, sutramd siautjanius plik brius, keletui met priek sutvark valstybs finansus taip, kad karalysts biudetas tapo pertekliniu. Buvo labai sunku to pasiekti, inant didik apetit puotoms ir linksmybms, bet karalaiio kilnus elgesys ir autoritetas laimjo. Kazimier myljo visa Lenkija, nuo turtingo iki vargo, tad ir jo potvarki buvo klausoma.

Paskutinius gyvenimo metus karalaitis praleido Lietuvoje: Vilniuje, Trakuose, Medininkuose, Gardine. Dirbo valstybs kanceliarijoje, buvo atsidjs maldai ir gailestingumo darbams. Mgo lankyti Vilniaus banyias net nakt, melstis Šveniausiame Sakramente budiniam Jzui. Kai ryt dvarikiai puldavo iekoti dingusio karalaiio, ne kart rasdavo j usndus prie Katedros dur.

Lankydamas vargus j lnose, usikrt varg liga – plaui diova. Neimanantys gydytojai pasil anais laikais populiari priemon: priimti parinkt grai gulov. Draugai, dvarikiai ir artimieji kalbinjo pasigailti savo jaunysts ir j vili, bet karalaitis grietai atkirto: Malo mori quam foedari – veriau man mirti negu susitepti! Tai padrsinantis skaistumo pavyzdys Lietuvos jaunimui – merginoms ir vaikinams ms dienomis, kai nuolat juos dirgina seksuali reklama ir erotikos perkrauti tele ir kino ekranai.

Karalaitis maldingai mir Gardino pilyje 1484 m. kovo 4 d. ir buvo palaidotas vienoje Vilniaus Katedros koplyi Atmindami jo pamaldum, gerum vargdieniams ir skaistum, mons tuojau pradjo kalbti apie kaip apie ventj. Jo garsas dar plaiau pasklido, kai 1518 metais, pasirods kaip riteris ant balto irgo, perved Lietuvos didiosios kunigaiktysts pulkus per patvinusi Dauguv ir padjo laimti m prie daug gausesn Maskvos kunigaiktysts kariuomen.

Popieiaus legatas Zacharijas Fereris 1520 m. apklaus daugyb artimai Kazimier painojusi asmen ir to ygio dalyvi, para pirmj jo biografij, kuri buvo ispausdina, ir jau 1521 m. Kazimieras buvo raytas ventj sraus. Popieius Klemensas VIII 1602 m. patvirtino raym, tada 1604 m. Vilniuje vyko neapsakomai didingos ikilms ventojo karalaiio garbei. Šv. Kazimieras paskelbtas Lietuvos globju 1636 m., viso pasaulio lietuvi jaunimo globju – 1950 m.

Kai soviet valdia 1950 m. udar Vilniaus Katedr, ventojo sarkofagas buvo perkeltas Šventj apatal Petro ir Povilo banyi. Prie jo vyko ir svarbiausi Lietuvos Krikto 600 met jubiliejaus minjimai. Tik 1989 met kovo 3 dien ventojo Globjo relikvijos ant klierik pei sugro savo viet, graij koplyi Katedroje.

Šventojo Kazimiero atminimas traukia ir drsina tikinij, ypa jaunimo irdis. Po gilios, nuoirdios maldos, kartasi paioje Katedroje ar net prie jos dur, patiriame, kaip isisprendia svarbs i smulks, atrod neiriami dalykai. Nesigdykime prayti jo utarimo Dievui ir Šven. Motinlei, kuri jis taip myljo, giesm jos garbe savo ranka isira ir j karst dti papra. Visa irdimmi tikkims bsi igirsti, nes Šventoji Dvasia kvepia ms praymus ir juos ipildo.

„Su Jzum ir Marija“, 2008 m.,
Vilniaus Šv. M. Marijos Nekaltojo Prasidjimo parapija

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi